Šiemet visa susivienijusi Europa skelbia kovą prieš skurdą ir socialinę atskirtį. Daugelyje Europos valstybių skurdas tapo skaudžia kasdienybe.
Skaičiai verčia suklusti – skurdas gresia penktadaliui lietuvių, tačiau realiai skurstančiųjų gali būti gerokai daugiau, nes prispaudus krizei į rizikos zoną pateko ir tie, kurie su skurdu anksčiau nebuvo susidūrę.
Skurdas – aktuali problema ne tik bedarbiams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vienišiems, tėvams, kurie vieni augina vaikus, daugiavaikėms šeimoms. Kaimo gyventojų gyvenimo kokybė taip pat negerėja – investicijų nėra, didėja neviltis. Kita grupė – neįgalūs žmonės, kurie turi mažiau galimybių gyventi visavertį gyvenimą. Savaime suprantama, likusi visuomenės dalis turi sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad tos socialinės grupės nesijaustų diskriminuojamos, turėtų tokias pačias galimybes kaip visi.

2010-ieji yra skelbiami Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Todėl svarbu užduoti klausimą, ar Lietuva palaiko Europos iniciatyvas, ar prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo mūsų šalyje? Šiuo metu LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo du projektus, kurie mažina mūsų šalies gyventojų socialinę atskirtį ir skurdą.
Kovai su vaikų skurdu yra sukurtas projektas „Skurdo mažinimo formulė 10 x 10 = 0“. Šio projekto esmė yra įvykdyti įvairias švietimo ir viešinimo veiklas, siekiant perteikti gerąją praktiką ir viešinti skurdo mažinimo politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Per dešimt projekto veiklos mėnesių bus suorganizuoti bendruomenių forumai, edukacinis - informacinis vaikų dviračių žygis, stovyklos, informacinės akcijos ir seminarai, skirti bendruomenių nariams.
Projektu ,,Neprarask!” siekiama stiprinti šeimos statusą, mažinant vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Kenčiantys vaikai iš įvairių regionų galės dalyvauti konkursuose, šviečiamuose ir kūrybiniuose-diskusiniuose renginiuose. Taip pat, šią rizikos zoną atstovaujanti grupė galės bendrauti su vaikų  psichologais,  psichiatrais ar socialiniais darbuotojais jiems rūpimais klausimais, ugdyti savivertę ir pozityvų mastymą. 

 

Šilutiškiai  kovoja aktyviausiai

Europos Sąjungos Regionų komiteto organizuotame forume ,,Savivaldybės ir regionai kovoje su skurdu ir atskirtimi“, birželio 8 d. vykusiame Briuselyje, savo patirtį kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi buvo pakviesti pristatyti Šilutės savivaldybės atstovai. Renginyje savivaldybių iš įvairių ES miestų, ES institucijų ir organizacijų atstovai dalijosi kovos su skurdu ir socialine atskirtimi patirtimi.
Briuselyje iš visos Europos susirinkusiems svečiams apie socialinės atskirties ir skurdo problemas bei vykdomus projektus Šilutės rajone pasakojo Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Audra Barauskienė. Ji teigė, kad Šilutės rajone teikiamų socialinių paslaugų tinklas yra gana platus, todėl neišgalintiems ar sunkiau gyvenantiems piliečiams jis padeda sukurti žmogaus vertą egzistenciją bei suteikti pagalbą tiems, kuriems ji reikalingiausia – atskirtiems skurdo, nepritekliaus, nušalintiems nuo bendruomeninės veiklos.
„Šilutės rajone šiuo metu gyvena daugiau nei 53 tūkstančiai žmonių. Nuo 2007 metų socialinės paslaugos yra pradėtos teikti rizikos šeimoms, auginančioms vaikus. Drįstu teigti, kad problemų mažėja. 2010 m. pradžios duomenimis, socialines paslaugas gaudavo 242 šeimos ir jose augantys 575 vaikai, 2007 m. tokių šeimų buvo beveik 290, vadinasi, rezultatai yra“, – sakė A.Barauskienė.
Savivaldybės atstovės teigimu, daug dėmesio skiriama visoms socialinėms grupėms, siekiama, kad joms galima būtų padėti tiek materialiai, tiek socialiai. Šilutės miesto savivaldybė vykdo bendradarbiavimą kartu su Švedijos miesto Ljungby draugija, kuri jau daug metų finansuoja neįgalių ir socialiai remtinų vaikų vasaros stovyklas. Vasaros poilsis Kintų „Vėtrungės poilsiavietėje“ šiemet bus suorganizuotas ir padovanotas 40 rajono vaikučių. Be to, jau 20 metų šilutiškiai bendradarbiauja ir priima pagalbą iš Emericho draugijos, kuri organizuoja stovyklas prie Baltijos jūros.

Sergantiems ar vienišiems vyresnio amžiaus šilutiškiams yra teikiama socialinė paslauga „Pagalba į namus“. „Šią pagalbą geba suteikti ne tik socialinis darbuotojas, galima ir neformalios pagalbos forma, kurią teikia kaimynas ar netoliese gyvenantis savanoris. Senukams dažnai reikia pagalbos ir priežiūros, todėl būtina jais pasirūpinti“, – kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Pasak jos, savivaldybė skurstantiesiems ir sergantiems taip pat skiria „globos lovas“. Čia   suteikiama visa reikalinga priežiūra sergantiems, neįgaliesiems, vienišiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Reabilitacijos ir sveikatos priežiūros centruose, senelių globos namuose šios socialinės paslaugos yra perkamos iš privačių paslaugų tiekėjų. „Juknaičiuose yra įsikūrę Savarankiško gyvenimo namai, kuriuose yra apsistoję beveik 30 vyresnio amžiaus žmonių. Seneliai, kuriems reikalinga pastovi specialistų pagalba, gyvena pagal savo įprastą ritmą, tačiau sulaukia jiems reikalingos pagalbos“,  – sakė A.Barauskienė.
Pašnekovės teigimu, artimiausiu metu Šilutėje planuojama pradėti Laikino gyvenimo namų steigimą. „Jie bus skirti tiems, kurie dėl nenumatytų pasikeitusių aplinkybių atsidūrė krizinėje situacijoje. Čia galės apsistoti ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Įvertinus šios paslaugos poreikį, laikinuose namuose turės galimybę apsigyventi praradę būstą, netekę darbo ar su kitomis sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis susidūrę šilutiškiai“, – kalbėjo A.Barauskienė.

Šilutėje yra įsikūrusi mainų krautuvė, kurioje visi miestiečiai bei rajono gyventojai gali palikti jiems nereikalingus daiktus, o tie, kurie gyvena skurdžiai ir neišgali šių daiktų įsigyti, gali ateiti ir juos pasiimti. „Šiandien kaip tik gavome veikiantį panaudotą šaldytuvą. Žmonės taip pat atiduoda drabužius, patalynę, avalynę“,  – sakė A.Barauskienė.
A.Barauskienė teigė, kad Šilutėje 56 proc. gyventojų atitinka socialiai remtinų asmenų kriterijus. „Mažesniuose miestuose liko mažai darbingo amžiaus žmonių, o tie, kurie yra darbingi, negali rasti darbo. Tokia situacija visoje Lietuvoje. Socialines paslaugas teikiame visiems, kuriems šios paslaugos yra reikalingos ir kurie išreiškia šių paslaugų poreikį“, – kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Šiuo metu Šilutėje socialinėmis paslaugomis naudojasi beveik 2 tūkst. gyventojų, dar 10 tūkst. šilutiškių gauna nemokamo maisto davinius.
Lietuvoje ne tik Šilutė, bet ir kiti šalies miestai vykdo skurdo ir socialinės atskirties mažinimo veiklą. Bendras visos bendruomenės susitelkimas padeda atrasti sprendimus ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi pasitelkiant ne tik materialiuosius, bet ir žmogiškuosius resursus.

 www.europosistorijos.lt